Dar prieš keletą metų didžioji dalis visuomenės apie augalinės kilmės mitybą kalbėdavo su išankstiniu nusistatymu ir tikėjo jokio mokslinio pagrindo neturinčiais mitais. Veganizmas kurio vienas iš principų yra gyvūninės kilmės produktų atsisakymas, šiuo metu yra sparčiausiai augantis judėjimas pasaulyje. To pasekmė jog objektyvi informacija apie šios mitybos teikiamą naudą pasiekia vis daugiau žmonių. Todėl pasakius jog maitiniesi augalinės kilmės maistu, vis rečiau būsi išvadintas keistuoliu valgančiu tik žoles, na nebent tie žmonės nemoka naudotis paieškos sistema “google“. Šią mitybą renkasi vis daugiau pasaulinio lygio garsenybių: Miley Cyrus, Jennifer Lopez,  Moby, Bryan Adams, Brad Pitt, Ne-Yo, Lewis Hamilton, Kyrie Irving, Serena ir Venus Williams, bei daugelis kitų, nes jiems rūpi planetos ekologija, gyvūnų gerovė, bei žinoma asmeninė sveikata ir ilgesnė karjera. 

Šiame straipsnyje bus apžvelgiama į ką labiausiai turėtų atkreipti dėmesį moterys, besimaitinančios augaline mityba ir planuojančios susilaukti kūdikio. Suprantu, jog tai daugeliui jautri tema, todėl rašydamas šį straipsnį, būsiu objektyvus ir remsiuosi specialistų rekomendacijomis. Pirmiausiai prieš pradedant planuoti naują gyvybę svarbu suvokti, jog ypač svarbus pats laikotarpis iki nėštumo ir abiejų partnerių asmeninė sveikata. Visiškai nesvarbu kokią mitybos rūšį propaguojate ji privalo būti subalansuota, jog padėtų užsimezgančiai naujai gyvybei fiziškai vystytis. Amerikos mitybos ir dietologijos asociacija, kuri yra respektabiliausia pasaulyje mitybos mokslininkus jungianti organizacija, vienijanti virš 100000 praktikuojančių specialistų ir registruotų dietologų. Bei kitos asociacijos: pasaulinė sveikatos organizacija, europos vaikų pediatrinės gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija  pripažino, jog pilnos struktūros augalinės kilmės mityba( naturaliu maistu grįsta veganiška mityba)  tinka visoms žmonių grupėms, įskaitant ir nėščiąsias. Žinoma, kuomet planuojama išleisti naują gyvybę į šį pasaulį, ypatingai svarbu turėti reikiamą žinių bagažą ir mokėti tai pritaikyti kasdienybėje.. Nes jeigu nesiruošiate pradėti domėtis kuom pakeisti anksčiau įprastus vartoti  produktus kitais,  atitinkamų papildų, tuomet nuoširdžiai linkiu geriau likite prie įprastos mitybos.. 

Dėka dujų chromatografijos metodo, detaliai galime sužinoti kiek maistinių medžiagų turi maisto produktai. Farmacijos nuopelnas, jog turime lengvą prieigą prie kokybiškų maisto papildų. Visos maistinės medžiagos (vitaminai, mikroelementai)  yra dirvožemyje ir jas lengvai galima gauti valgant augalinį maistą. Mums nėra jokios būtinybės rinktis valgyti antrinį šaltinį – gyvūnus, nes kartu su maistinės medžiagomis kurias gauname suvalgę juos, papildomai gauname hormonų, sočiųjų riebalų, cholesterolio, sunkiųjų metalų – ko tikrai reikėtų vengti siekiant optimalios sveikatos.

Užsimezgus naujai gyvybei moters organizme, palaipsniui didėja maistinių medžiagų poreikis, tai įtakoja audinių ir organų formavimąsi. Sveikai moteriai per parą nėštumo metu reikėtų suvartoti nuo 2200 kcal iki 2900 kcal priklausomai nuo jos svorio/ūgio santykio ir fizinio aktyvumo. Pirmo semestro metu kalorijų poreikis ne padidėja, antro apie 340 kcal, o trečio  iki 450 kcal.
Būtina suprasti jog kalorija nėra lygu kalorijai, svarbu iš kokio maisto jas gaunate. Nes jeigu tas papildomas kalorijas gausite suvalgius veganiškų Ben & Jerry’s ledų, naudos nebus, bet ir pakenksite sau. Svarbu rinktis natūralų augalinį maistą, kuris gali aprūpinti išaugusį jūsų vitaminų ir mineralų poreikį. Tam jog žinoti ar netrūksta maistinių medžiagų, kas du mėnesius rekomenduojama darytis kraujo tyrimą. Tikriausiai teko girdėti mitą apie augalinę mitybą ir baltymus? Nėštumo metu baltymų poreikis išauga iki 25 g baltymų daugiau negu suvartojama įprastai, ypač išauga antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrais. Jūsų mityboje turėtų vyrauti pilnos struktūros grūdai, pupelės ir ankštiniai, sojos produktai, riešutai ir sėklos. Jei suvartojama pakankamai kalorijų reikiamą baltymų kiekį surinkti bus ganėtinai lengva, taipogi dėl amino rūgčių įvairovės, derėtų rinktis skirtingus šaltinius.

Omega 3 rūgštys: padeda vystytis vaisiaus smegenims, regėjimui, nervų ir imuninei sistemai. Iš augalinio maisto produktų kaip chia ir kanapių sėklos, linų sėmenys, graikiški riešutai lengvai galima gauti omega 3 ALA rūgštį. Nors nėštumo metu ir padidėja ALA rūgšties konvertacija į EPR IR DHR, pas didžiąją dalį besilaukiančių ir augaliniu maistu besimaitinančių moterų, buvo rastas trūkumas. Omega 3 rekomenduojama suvartoti 1400 mg, iš jūros dumblių papildų DHR rekomenduojama gauti bent 500 mg.

Kalcis: vartojimas nėštumo metu išauga 300 mg.  Kalcio poreikis padidėja trečiąjį nėštumo semestrą, jis svarbus kaulų formavimuisi. Kad kalcis būtų įsisavintas efektyviai, reikalingas pakankamas D ir K2 vitamino kiekis. Tam jog lengvai surinkti reikiamą kalcio paros normą į savo mitybą įtraukite: tofu, tamsiai žalios spalvos lapuotas daržoves, pvz., špinatus ir kale kopūstus, brokolius, įvairias pupeles, figus, saulėgrąžų, chia, sezamų sėklas, migdolų sviestą ir augalinius pienus su pridėtiniu kalciu.

Geležis: dėl padidėjusio kraujo tūrio papildomai reikia gauti geležies. Geležies galima gauti iš organizmo atsargų( iki 50 proc. moterų atsargų turi mažai arba visai neturi), padidinus geležies absorbciją žarnyne, iš geležies papildų, su maisto produktais. Geležies poreikiai padidėja nėštumo metu, todėl kasdien reikia įtraukti geležies turinčius maisto produktus: pilno grūdo grūdus, ankštinius, riešutus, sėklas, kopūstus, špinatus, džiovintus abrikosus. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino C, padeda absorbuoti geležį iš augalinės kilmės maisto. Nėščiajai šis kiekis išauga nuo 18 mg iki 27 mg

Folio rūgštis: Ypač svarbi prieš planuojant nėštumą ir pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Raciono papildymas folio rūgštimi planuojant pastoti sumažina nervinio vamzdelio raidos defektų tikimybę. Dėl šios priežasties visoms ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama po 400 mg per parą folio rūgšties. Reikiamą kiekį galima gauti tik vartojant maisto papildus, nes maisto produktuose kiekis nėra pakankamai didelis. Be to natūralių folatų biologinis pasisavinimas yra mažesnis nei folio rūgšties. Iš maisto produktų daugiausia folio rūgšties turi: lapinės žalios daržovės, pupelės, ankštiniai, apelsinai, kviečių sėlenos, grūdų maisto produktai ir mielių ekstraktas. 

Vitaminas B12: tas kas sako, kad esant šio vitamino trukumui reikia valgyti mėsą, yra neteisus. Nė vienas gyvūnas negamina šio vitamino. Vitaminą B12 gamina bakterijos, kurios auga žemėje, todėl jų randasi mėsos produktuose, kadangi gyvūnai ėda augalus, ant kuriu būna žemių su vitaminu B12 arba geria vandenį, kuriame būna bakterijų pagaminto vitamino. Taipogi dėl dabartinių sąlygų maistui auginamų gyvūnų, jiems papildomai yra duodama B12 vitamino. Šis vitaminas reikalingas kraujo ląsteliu susidarymui ir nervų funkcijai. Nėštumo metu reikalavimai išauga neženkliai, tačiau nėščiosioms būtina vartoti B12 papildus, efektyviausiai įsisavinanti forma: metilkobalaminas. Dienos norma 2,6 mcg, papildomai galite vartoti B12 praturtintus maisto produktus – augalinius pienus ir jogurtus, maistines mieles.

Vitaminas D: pirminis šaltinis yra saulė, užtenka 15 minučių per dieną saulėje jog ji patektų ant odos. Gyvenant Lietuvoje tuom galime mėgautis nuo Gegužės iki Spalio. Kitu metu reikėtų užtikrinti, jog maisto produktai būtų stiprinami D vitamino papildu arba vartoti jį atskirai. Renkantis papildus derėtų rinktis D3 formą, nes ji efektyvesnė už D2, bei atkreipti dėmesį, kad būtų pagaminta iš augalinės kilmės. 

Jodas: vienas iš svarbiausių mikroelementų. Jis padeda gamintis skydliaukės hormonams, kurie savo ruožtu reguliuoja baltymų sintezę ir fermentinį aktyvumą. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja nuo 150 μg per parą iki 220 μg per parą.

Cinkas: svarbus baltymų sintezei, kūdikio dantų, nervų sistemos ir skeleto formavimuisi. Nėštumo metu cinko  poreikis išauga iki o geri šaltiniai – riešutai, ankštiniai augalai,sėklos, žalios lapinės daržovės. Absorbciją galima padidinti mirkant ir vartojant daigintus produktus. Suvartojamas poreikis išauga iki 11 mg.

Tiesa tenka pripažinti, jog pasaulyje buvo ne vienas atvejis, jog tėvai pakeitę mitybos įpročius į daug perdirbto maisto turinčią veganišką mitybą pakenkė savo vaikų sveikatai. Tačiau kiek milijonų atvejų yra užfiksuojama pasaulyje kuomet jauni vaikai serga “suaugusiųjų” ligomis, vien dėl šlamšto kuriuo juos maitina tėvai?
Pasaulyje pilna pavyzdžių kur mamos susilaukė vaiko būdamos veganės ir užaugino juos sveikus. Žinoma nereikėtų pamiršti ir kitų sveikatai palankių įpročių: fizinio aktyvumo, harmoningos psichologinės būsena. Nėštumu metu vengti kofeino ir narkotinių medžiagų kaip alkoholis ir rūkymas. Jeigu neturite kokių kitų rimtų sveikatos sutrikimų ir laikysitės šių rekomendacijų, tikrai neturėtų kilti problemų gauti visas maistines medžiagas. Tikiuosi šis straipsnis suteikė jums naudingos informacijos ir išsklaidė iš artimųjų siunčiamą baimę, kuomet kalba pakrypdavo link to, kad planuojate lauktis vaiko.